Palaikų kremavimas – sparčiai populiarėjantis palaikų laidojimo metodas. Tai ne tik etiškas ir subtilus, bet taip pat ir ekologiškas būdas atsisveikinti su į anapilį iškeliavusiu artimu žmogumi. Daugelis religinių įsitikinimų neprieštarauja palaikų kremavimui, o moderniosios laidojimo tradicijos vertina šio laidojimo būdo praktinius, etinius ir ekologinius privalumus.

Užtikriname, kad pasirinkus šią paslaugą, atsisveikinimas su mirusiuoju bei jo palaikų kremavimas vyks oriai ir profesionaliai, o mūsų specialistų komanda pasirūpins visais Jūsų poreikiais.

Kokia kremavimo kaina?

Paslaugų kaina individualiai derinama su kiekvienu klientu, atsižvelgiant į jo pageidavimus, poreikius ir galimybes. Randame tinkamą sprendimą kiekvienai situacijai. Kremavimo paslaugos kaina prasideda nuo 291 euro.

Papildomos paslaugos, neįeinančios į šią kainą:

  • Palaikų transportavimas
  • Transportavimo ir kremavimo karstas
  • Pelenų kapsulės urna
  • Kitos papildomos paslaugos

Susisiekime ir pateiksime tikslios kainos pasiūlymą

Pasiruošimas kremavimui

Mirus asmeniui, jo artimieji ar už laidojimą atsakingi žmonės, kreipiasi į laidojimo paslaugų įmonę bei pateikia velionio mirties liudijimą arba jo kopiją, taip pat savo asmens dokumentą. Tuomet pildomas prašymas palaikų kremavimui, kuriame patvirtinama, kad tarp artimų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo, o pats velionis nebuvo pareiškęs nenoro kremuotis, šiuo metu nevyksta jokie ikiteisminiai tyrimai dėl mirties priežasties..

  • Su kremavimu susijusių dokumentų tvarkymas;
  • Palaikų kremavimo procedūra;
  • Mirusiojo pelenų perkėlimas į artimųjų pasirinktą kapsulę/urną.

Kitos kremavimo paslaugos:

  • Kremavimui reikalingi reikmenys: karstai, urnos, rūbai;
  • Atsisveikinimo su mirusiuoju ceremonijos organizavimas (prieš kremavimą);
  • Mirusiojo palaikų transportavimo į ir iš krematoriumo paslauga.

D.U.K.

Ar, artimiesiems pageidaujant, velionio palaikus galima šarvoti prieš kremuojant?

Taip, mirusiojo palaikai prieš kremavimą gali būti šarvojami.

Kur kremuojami palaikai?

Palaikus kremuojame Kėdainių krematoriume.

Kokios palaikų laidojimo galimybės?

Pagal LR įstatymus, urnos su pelenais privalo būti laidojamos kapavietėse arba specialiuose kolumbariumuose. Laikinai urna gali būti laikoma velionio artimųjų namuose.

Velionio kremavimas buvo atliktas, tačiau dėl įvairių aplinkybių urną su pelenais norime palaidoti vėliau. Ką daryti?

Pagal LR įstatymus, urnos su pelenais privalo būti laidojamos kapavietėse arba specialiuose kolumbariumuose. Laikinai urna gali būti laikoma velionio artimųjų namuose.

Ar pelenus galima išbarstyti pasirinktoje vietoje?

Nors palaikų išbarstyti gamtoje ar kitoje tam nepritaikytoje lokacijoje negalima, Lietuvoje jau pradėjo kurtis vietos, kuriose galite tai padaryti. Dažniausiai tai būna speciali vieta netoli kapinių.

Kremavimo tvarka

1. Kremavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas laikantis 2007 m. gruodžio 20 d. priimto LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo
Laidojantis asmuo kremavimo įmonėje užpildo nustatytos formos prašymą.

2. Kartu su prašymu kremuoti mirusiojo palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei privalo pateikti šiuos dokumentus:

  • asmens, kurio palaikai kremuojami, mirties liudijimą;
  • laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje;
  • mirusiojo, kurio palaikus prašoma kremuoti, testamentą (ar kitą valios pareiškimo dokumentą), kuriame pareikštas sutikimas dėl jo palaikų kremavimo, jei toks sutikimas buvo pareikštas;
  • įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (jei laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo).

3. Jei mirusysis nebuvo savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) pareiškęs sutikimo dėl savo palaikų kremavimo, reikia pateikti:

  • santuokos liudijimą (jei laidoja sutuoktinis);
  • giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą (jei mirusįjį laidoja artimas giminaitis);
  • rašytinį artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą (ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo;
  • prokuroro rašytinį leidimą (jei prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus).

 

Mirusiojo valia dėl palaikų kremavimo

1. Sutikimą kremuoti savo palaikus (arba ne) turi teisę pareikšti kiekvienas pilnametis asmuo savo testamente arba kitame, jam prilygintame dokumente.
2. Pareiškiant valią dėl savo palaikų kremavimo testamente (ar kitame, jam prilygintame dokumente), taip pat gali būti nurodomas asmuo, kuris įsipareigoja įgyvendinti pareikštą valią.
3. Jei sutikimas dėl palaikų kremavimo pareikštas testamente, tačiau jame nenurodytas laidojantis asmuo, tuomet mirusiojo valią vykdo testamentą vykdantis asmuo (jei testamentas paskelbiamas iki mirusiojo laidotuvių).
4. Jei sutikimas dėl palaikų kremavimo pareikštas kitame, testamentui prilygintame dokumente, tačiau laidojantis asmuo nėra nurodytas, mirusiojo valią vykdo šie pilnamečiai asmenys:

  • sutuoktinis;
  • jei jo nėra – vaikai (įvaikiai);
  • jei jų nėra tėvai (įtėviai);
  • jei jų nėra – broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
  • jei jų nėra – seneliai ar vaikaičiai;
  • jei jų nėra – kiti giminaičiai.

5. Asmuo pareikštą valią dėl savo palaikų kremavimo gali pakeisti, pakeisdamas testamentą arba kitą valios pareiškimo dokumentą.
6. Vėliausiai pareikšta valia dėl kremavimo panaikina pirmiau pareikštą valią. Kas gali prisiimti įsipareigojimus kremuoti
1. Jei mirus asmeniui, kuris savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) buvo pareiškęs sutikimą dėl savo palaikų kremavimo, nežinoma, kur yra testamente paskirtasis laidojantis asmuo, arba, jei šis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti įsipareigojimų (atsisako), valią dėl kremavimo vykdo šie pilnamečiai asmenys:

  • sutuoktinis;
  • jei jo nėra – vaikai (įvaikiai);
  • jei jų nėra – tėvai (įtėviai);
  • jei jų nėra – broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
  • jei jų nėra – seneliai ar pilnamečiai vaikaičiai;
  • jei jų nėra – kiti giminaičiai.

2. Jei aukščiau išvardintų asmenų išvis nėra, arba nežinoma tokių asmenų buvimo vieta, kremavimą ir pelenų laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje mirusysis nuolat gyveno.
3. Jei asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, kremavimą ir laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Tokiu atveju laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.
4. Jei asmuo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) neatsisakė kremuoti savo palaikų, prašymą kremavimo įmonei, raštu patvirtinę, kad mirusysis, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl savo palaikų kremavimo, gali pateikti mirusiojo sutuoktinis (sutuoktinė) ar kiti pilnamečiai asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje,

  • jei sutuoktinio nėra – vaikai (įvaikiai);
  • jei jų nėra – tėvai (įtėviai);
  • jie jų nėra – broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
  • jei jų nėra – seneliai ar vaikaičiai;
  • jei jų nėra – kiti giminaičiai.

5. Kilus nesutarimams tarp nurodytų asmenų dėl mirusiojo palaikų kremavimo, palaikai nekremuojami. Atsisakoma kremuoti:
1. Kai asmuo yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo.
2. Kai tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas dėl velionio palaikų kremavimo, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu.
3. Kai žmogaus palaikai neatpažinti, arba kai žinoma ar įtariama, kad mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
4. Jei nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Laidojančiam asmeniui pateikus trūkstamus dokumentus, kremavimas vykdomas.
5. Kremavimo įmonė sprendimą dėl atsisakymo kremuoti žmogaus palaikus turi priimti per 24 valandas nuo prašymo pateikimo ir apie tai pranešti laidojančiam asmeniui.

Kremuoti draudžiama:

1. Kai mirusysis savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo.
2. Jei dėl mirusiojo palaikų kremavimo yra kilęs nesutarimas tarp jo artimųjų giminaičių ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu.
3. Kai žmogaus palaikai neatpažinti, arba kai įtariama, kad jo mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju žmogaus palaikai ne kremuojami, bet laidojami užkasant į žemę.
Kremuoti privaloma:
1. Jei mirusysis sirgo pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šios ligos sukėlėjų nešiotojas. Tokiu atveju palaikų kremavimas vykdomas neatsižvelgiant į mirusiojo nesutikimą dėl kremavimo ar jo artimųjų giminaičių sprendimą.
2. Kreipiantis dėl privalomojo palaikų kremavimo, kremavimo įmonei yra pateikiami šie dokumentai:

  • Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas dokumentas dėl privalomo kremavimo;
  • asmens, kurio palaikus prašoma kremuoti, mirties liudijimas.

3. Privalomasis kremavimas negalioja, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
4. Privalomojo kremavimo atveju kremavimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka savivaldybė, kurioje nuolat gyveno žmogus iki mirties.
5. Jei mirusysis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas.